APIE PROJEKTĄ

Kokybės, paslaugų ir infrastruktūros tobulinimas Lietuvos teismuose

2020–2024 m. Lietuvos teismai  įgyvendina programą „Teisingumas ir vidaus reikalai”, kurios projekto „Kokybės, paslaugų ir infrastruktūros tobulinimas Lietuvos teismuose“ rėmuose bus vykdomos veiklos nacionaliniu mastu.

Projektas „Kokybės, paslaugų ir infrastruktūros tobulinimas Lietuvos teismuose“ finansuojamas 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.

Projektas orientuotas į 5 strategines kryptis:

1. Teisėjų korpuso formavimo skaidrumo ir nepriklausomumo stiprinimą;
2. Teismo proceso vedimo kokybės gerinimą;
3. Aptarnavimo Lietuvos teismuose kokybės gerinimą;
4. Teismų infrastruktūros tobulinimą;
5. Saugumo Lietuvos teismuose didinimą.

Projekto metu bus įgyvendintos 9 veiklos nacionaliniu mastu, bendradarbiaujant su Norvegijos ekspertais.

Teisingas teismas

1. Teisėjų atrankos ir vertinimo mechanizmo tobulinimas

Kas bus daroma?

• Parengtas teisėjų atrankos ir vertinimo modelis
• Parengta asmens kompetencijų vertinimo atlikimo tvarka

Kas iš to?

• Užtikrintas mechanizmo skaidrumas
• Sustiprintas atrankos komisijos narių nepriklausomumas
• Stipresnė antikorupcinė aplinka
• Didesnis visuomenės pasitikėjimas

2. Teisėjų ir pretendentų į teisėjus atrankos ir vertinimo elektroninis įrankis

Kodėl svarbu?

Įrankis reikalingas siekiant kaupti, apdoroti, sisteminti ir archyvuoti teisėjų ir pretendentų į teisėjus duomenis. Šiuo metu pageidaujančių laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą asmenų, pretendentų į teisėjus ir teisėjų duomenys, jų pateikiama informacija ir dokumentai, svarbūs tiek atrankų, tiek vėliau ir teisėjų vertinimo procese, saugomi skirtingose duomenų bazėse. Tai apsunkina duomenų tvarkymą, jų apsaugą, nepakankamai užtikrinamas informacijos atsekamumas, jos išsaugojimas bei apsunkinamas panaudojimo tęstinumas. Nesant automatizuotos dokumentų pateikimo / priėmimo sistemos ir dėl nepakankamai efektyvių duomenų tvarkymo priemonių naudojimo užsitęsia teisėjų atrankos procedūra.

Kas bus daroma?

• Parengtas teisėjų ir pretendentų į teisėjus atrankos ir vertinimo elektroninis įrankis

Kas iš to?

• Užtikrintas efektyvesnis duomenų tvarkymas
• Užtikrintas informacijos atsekamumas ir išsaugojimas
• Didesnis duomenų saugumas
• Sutrumpėjusi teisėjų atrankos procedūra

3. Teismo proceso vedimo kokybės didinimas

Kodėl svarbu?

Šios veiklos tikslas – tobulinti teismo proceso vedimo kokybę, atliekant monitoringą ne mažiau kaip 200 skirtingų tipų ir instancijų bylose ir jų posėdžiuose, išanalizuojant užsienio gerąją praktiką, parengiant studiją ir rekomendacijas dėl teismo proceso vedimo kokybės tobulinimo bei teisės aktų projektus. Bylų nagrinėjimo teismuose trukmė koreliuoja su teismo proceso vedimo efektyvumu. Šiuo metu proceso įstatymuose yra įtvirtinti reikalavimai teismo proceso eigai, tačiau trūksta sisteminių tyrimų, apimančių teismo proceso valdymo, komunikacinius, psichologinius aspektus, turinčius įtakos efektyviam bylos nagrinėjimui. Todėl reikalinga išanalizuoti teismuose taikomą teismo proceso vedimo praktiką,  identifikuoti problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria teismai ir teismo procese dalyvaujantys asmenys (bylos šalys, prokurorai, advokatai, ekspertai, specialistai, liudytojai ir kt.), nustatyti teismo proceso efektyvumą mažinančios priežastys įvairių tipų (kategorijų) bylose, pateikti rekomendacijas dėl jų pašalinimo, teismo proceso vedimo efektyvinimo. Ilgalaikis tikslas – sukurti ir įdiegti visuotinai teismų sistemoje taikomus efektyvaus teismo proceso vedimo standartus, taip užtikrinant spartesnį teismo procesą / trumpesnę bylos nagrinėjimo trukmę, efektyvesnį teisės į teisingumą įgyvendinimą.

Kas bus daroma?

• Parengta studija ir praktinis vadovas, teismo proceso vedimui tobulinti
• Suorganizuoti 3 pažintiniai vizitai (Norvegija, Suomija, Kanada). Šių vizitų metu bus susipažįstama su teismo proceso vedimo gerosiomis praktikomis, padedančiomis užtikrinti procesinį bendradarbiavimą, efektyvų proceso organizavimą, aukštą procesinę kultūrą ir procedūrinį teisingumą. Konkrečios šalys pasirinktos dėl pažangumo vizito tematikos srityje. Kanada pasirinkta dėl globalaus požiūrio, aukšto pasitikėjimo teismais rodiklio, sisteminių galimybių paieškos, efektyvių reformų teisingumo srityje vykdytų pastaraisiais metais ir dėl istorinių priežasčių, nes 1991 m. Kanados Kvebeko provincijos civilinis kodeksas buvo vienas pagrindinių šaltinių, kuriuo vadovautasi rengiant 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Pažintinių vizitų metu bus atliekama analizė: pasiruošimas procesui, proceso organizavimas, teisėjo ir jo komandos funkcijos, bendradarbiavimas su proceso šalimis, teismo sprendimų argumentavimas ir paaiškinimas dalyviams ir visuomenei, teisėjo ir ekspertų, specialistų statuso / santykių / vaidmens / bendradarbiavimas. Pažintinių vizitų metu dalyviai kels kvalifikaciją, sukaupta informacija ir įgyta patirtis prisidės prie teismo proceso vedimo tobulinimo.  
• Suorganizuota 10 stažuočių, siekiant kelti kvalifikaciją ir pritaikyti gerąją užsienio šalių patirtį
• Parengtas metodinis leidinys – praktinis vadovas teisėjams, prokurorams ir advokatams dėl  teismo proceso vedimo kokybės tobulinimo. Leidinyje bus išdėstyti esminiai teismo proceso vedimo principai ir reikalavimai, kurių turi laikytis teisėjai, prokurorai ir advokatai, siekiant informuoti apie efektyvias teismo proceso vedimo (apimančio valdymo, komunikacinius, psichologinius aspektus) būdus ir priemones bei suteikti teorinių žinių ir praktinių patarimų, kaip užtikrinti koncentruotą teismo procesą, efektyvesnį teisės į teisingumą įgyvendinimą nagrinėjant skirtingų tipų (kategorijų) bylas skirtingose instancijose. Leidinyje bus pateikiamos rekomendacijos teismo proceso vedimo procedūroms skirtinguose teismo proceso etapuose (ruošiantis bylą nagrinėti teisme / organizuojant parengiamuosius teismo posėdžius, nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, pertraukų tarp teismo posėdžių metu ir pan.), pateikiami metodiniai patarimai nustatant teisėjo ir jo komandos funkcijas teismo procese, bendradarbiaujant su proceso šalimis, ekspertais ir kt.
• Suorganizuoti mokymai teismo proceso vedimo tematika – 5 šalies regionai, 3 mokymų ciklai, apmokyta 2400 asmenų. Mokymai apims šias temas: pasiruošimą teismo procesui, pasirengiamųjų posėdžių organizavimą proceso vedimą, teisėjo ir jo komandos funkcijų nustatymą, efektyvų bendradarbiavimą su proceso šalimis, ekspertais, konfliktinių situacijų valdymas ir kt.
• Suorganizuota tarptautinė konferencija teismo proceso vedimo efektyvumo tema (100 dalyvių), siekiant pasidalinti gerąja užsienio praktika dėl teismo proceso vedimo strategijų ir metodikų taikymo bei efektyvaus teismų sistemos grandinės bendradarbiavimo. Tarptautinėje konferencijoje, kuri bus organizuojama Lietuvoje, dalyvaus projekto pareiškėjo, projekto partnerio atstovai ir kitų užsienio šalių kviestiniai atstovai, galintys pasidalinti pažangiomis teismo proceso vedimo praktikomis ir bendradarbiavimo tarp suinteresuotų institucijų užtikrinimu.

Kas iš to?

• Sukurti ir įdiegti efektyvaus teismo proceso vedimo standartai
• Įdiegtos pažangiausios užsienyje taikomos teismo proceso vedimo praktikos
• Užtikrintas spartesnis teismo procesas
• Sutrumpėjusi bylų nagrinėjimo trukmė
• Efektyvesnis teisės į teisingumą įgyvendinimas

Įdomu

2019 m.:

• Lietuvos teismai gavo daugiau kaip 214 tūkst. bylų, o išnagrinėjo 216 tūkst. įvairių kategorijų bylų.
• Didžiąją dalį teismuose išnagrinėtų bylų sudarė civiliniai ginčai – jų pernai gauta daugiau nei 132 tūkst. Būdingiausios civilinės bylos buvo susijusios su paskolų grąžinimu, pirkimo-pardavimo įsipareigojimų, šeimos teisiniais santykiais – santuokos nutraukimu, vaikų išlaikymo priteisimu. 2019 m. išnagrinėta daugiau civilinių bylų dėl fizinių asmenų bankroto.
• Išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičius siekė daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos teismai dažniausiai nagrinėjo bylas dėl sveikatos sutrikdymo artimam giminaičiui ar šeimos nariui, kelių transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, vagysčių ir kitokių nusikaltimų nuosavybei. Pastebima tendencija, kad per kelerius metus tokių kategorijų baudžiamųjų bylų skaičius mažėja.
• Lietuvos teismuose buvo išnagrinėtos daugiau kaip 37 tūkst. administracinių nusižengimų ir administracinių bylų. Žymiai padidėjo administracinių nusižengimų bylų skaičius dėl transporto priemonių vairavimo neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neturint teisės vairuoti.
• Vidutinė bylos išnagrinėjimo apylinkių teismuose trukmė 2019 m., lyginant su 2017 m. (iki teismų reformos), sutrumpėjo. Apylinkių teismuose civilinės bylos (nagrinėtos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles) vidutiniškai išnagrinėtos per 95 dienas (2017 m. – 91), baudžiamosios bylos (nagrinėtos pagal bendrąsias proceso taisykles) – 119 dienų (2017 m. – 126). Apygardų administraciniuose teismuose – per 100 dienų (2017 m. – 118).

Atviras teismas

4. Teismų sistemos atvirumo ir skaidrumo didinimas visuomenės akyse

Kodėl svarbu?

2020 m. duomenimis, teismų sistema Lietuvoje nepasitiki 27, 3 proc. gyventojų. Gyventojų apklausos duomenys rodo, kad visuomenė mato per mažai teisingumo – tą lemia visuomenės teisinio švietimo žinių stoka, per maža visuomenės edukacija iš atsakingų institucijų, teismo procesų painumas. Teismai visuomenės akyse vis dar laikomi uždara ir didžiajai daliai visuomenės nepasiekiama institucija. Todėl būtina didinti iniciatyvų, kuriomis siekiama edukuoti visuomenę ir supažindinti su greitais ir efektyviais teismo procesais, informuoti apie teismų pažangą, skaičių ir efektyvumą.

Kas bus daroma?

• Įgyvendintos teisinio švietimo kampanijos Lietuvos visuomenei

Kas iš to?

• Visuomenė geriau supranta ir palankiau vertina teismų veiklą
• Stiprėja teismų reputacija
• Auga visuomenės pasitikėjimas teismais
• Visuomenė teismus atpažįsta kaip atvirą ir skaidrią instituciją

Įdomu

Ypatingas dėmesys teismuose kasmet skiriamas visuomenės teisiniam švietimui

• Dalyvaujama projekte „Kultūros naktis“
• Dalyvaujama projekte „Būtent“
• Inicijuojamas teisinio švietimo projektas „Teisėjas bibliotekoje“
• Organizuojama nemokamų teisinių konsultacijų diena „Jūs klausiate – mes atsakome!“
• Organizuojamas projektas „Diena su teisėju”
• Istorinę teismų ekspoziciją Nacionalinėje teismų administracijoje kasmet aplanko apie 1200 lankytojų, iš kurių 1000 – moksleiviai.
• Organizuojama daugiau nei 150 socialinių iniciatyvų renginių, atvirų durų dienų šalies teismuose ir NTA.

Kokybiškas paslaugų teikimas teismuose

5. Teisėjų ir teismo darbuotojų vadybinių kompetencijų stiprinimas

Kodėl svarbu?

Teismų vadovai yra ne tik aukštos kvalifikacijos teisininkai, tačiau savo veikloje turi pasitelkti vadybines, darbo organizavimo ir darbo komandoje kompetencijas. Efektyvus šių kompetencijų pritaikymas leidžia užtikrinti efektyvų žmogiškųjų ir kitų resursų valdymą, tobulinti teismo vadybinius procesus, teismo veiklos organizavimą, didinti darbuotojų pasitenkinimą darbu, stiprinti vidinę organizacijos komunikaciją.

Kas bus daroma?

• Parengta studija, efektyvaus teismų išteklių valdymo kompetencijoms stiprinti. Ją sudarys teismo aukščiausios ir vidurinių grandžių vadovų kompetencijų modelis, atrankos ir vertinimo kriterijai, metodika bei korupcijos prevencijos kontrolės mechanizmas. Tai leis efektyvinti teismo resursų valdymą, tobulinti teismo vadybinius procesus, teismo veiklos organizavimą, teismų vadovais būtų atrenkami aukščiausios kvalifikacijos ir tinkamus gebėjimus turintys asmenys. Taip pat modelio parengimas sudarytų sąlygas jau esamiems teismų vadovams kelti kvalifikaciją, įgyti reikiamų vadybinių žinių ir gebėjimų.
• Suorganizuoti pažintiniai vizitai į užsienio teismus (Norvegija, Nyderlandai, Portugalija). Pažintinių vizitų metu bus lankomi teismai, susipažįstama su teismo patalpų projektavimo principais, viešųjų patalpų, pritaikytų teismo klientų poreikiams, principais bei teismų sistemos valdymo strategijomis ir metodikomis. Pažintinių vizitų metu dalyviai kels kvalifikaciją, sukaupta informacija ir įgyta patirtis prisidės prie vadybinių procesų teisme tobulinimo ir atnaujinamų viešųjų erdvių kūrimo ir įrengimo.
• Suorganizuoti mokymai vadybinėms kompetencijoms stiprinti – 5 šalies regionai, 1600 apmokytų asmenų. Numatomos preliminarios mokymų temos:1) vadovavimas, komandos formavimas, instruktavimas, 2) korupcijos prevencija, 3) viešas kalbėjimas, veiksmingas bendravimas, 4) konfliktų valdymas, 5) emocinis intelektas, 6) strateginis planavimas, 7) personalo kultūros formavimas.
• Suorganizuota tarptautinė konferencija efektyvaus vadovavimo tema – 100 dalyvių. Mokymų tikslas – organizuoti tarptautinę konferenciją, siekiant pasidalinti pažangiausia užsienio praktika apie vadovavimo vaidmenį užtikrinant kokybišką paslaugų teikimą teismuose. Tarptautinėje konferencijoje, kuri bus organizuojama Lietuvoje, dalyvaus projekto pareiškėjo, projekto partnerio atstovai ir kitų užsienio šalių kviestiniai atstovai, galintys pasidalinti patirtimi apie vadovavimo vaidmens svarbą siekiant teikti kokybiškas paslaugas teismuose.

Kas iš to?

• Efektyvesnis teismo resursų valdymas
• Išaugęs teismo veiklos organizavimo efektyvumas
• Išaugęs darbo komandose efektyvumas
• Išugdytos teismų vadovų kompetencijos
• Pritaikyta pažangiausia užsienio šalių praktika

Socialiai atsakingas teismas

6. Socialinė atsakomybė: pagalbos teismo lankytojams efektyvinimas

Kodėl svarbu?

Pagrindinė teismo savanorio misija – padėti teismo lankytojams, liudytojams ir nukentėjusiesiems  teisme jaustis drąsiau ir saugiau. Tam savanoriai turi turėti reikiamų žinių apie teismų sistemą ir teismo procesą, liudytojų ir nukentėjusiųjų teises bei pareigas, žinoti, kaip bendrauti su sunkius išgyvenimus patyrusiais žmonėmis ir teikti reikiamą pagalbą teismų lankytojams. Teismo savanorių veiklos efektyvumas priklauso ne tik nuo savanorių žinių, bet ir kokybiškos komunikacijos tarp instituto narių, nuolatinės  savanorių komandos plėtros, reikiamų darbo priemonių suteikimo savanoriams.

2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ projekto „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą“ lėšomis teismuose buvo įkurtas savanorių institutas. Savanorystės teismuose tinklas nuo penkių pilotinių teismų projekto pradžioje išsiplėtė ir šiuo metu veikia 6 teisingumo rūmuose, savanorių komandą nuolat pildo nauji nariai.

Kas bus daroma?

• Suorganizuoti mokymai teismo savanoriams ir mentoriams (50 asmenų). Mokymų programų tikslas – 1) suteikti kuo išsamesnių teorinių ir praktinių žinių teismo savanoriams mentoriams apie darbą su teismo savanoriais; 2) suteikti kuo išsamesnių teorinių ir praktinių žinių teismo savanoriams apie darbą su liudytojais ir nukentėjusiaisiais teismuose.
• Parengtos metodinės ir vadybinės priemonės teismo savanorių instituto plėtrai: startinis teismo savanorių paketas, atributika ir mobilioji aplikacija
• Suorganizuotas tarptautinis renginys teismo socialinės atsakomybės tema (100 dalyvių). Renginio tikslas – organizuoti viešą tarptautinį renginį apie teismo socialinę atsakomybę, siekiant populiarinti teismo savanorių instituto veiklą Lietuvoje. Renginyje, kuris bus organizuojamas Lietuvoje, dalyvaus ekspertai, galintys pasidalinti patirtimi apie teismo socialinės atsakomybės svarbą, teismo savanorių instituto teikiamas paslaugas.

Kas iš to?

• Sustiprintas teismo savanorių institutas
• Užtikrinta pagalba nukentėjusiesiems ir liudytojams
• Padidintas teismo savanorių instituto žinomumas
• Išaugęs instituto populiarumas tarp potencialių teismo savanorių
• Sustiprintas teismo, kaip socialiai atsakingos institucijos, įvaizdis

Įdomu

• Teismų savanorių institute paramą teismo lankytojams teikė 51 savanoris 6 teismuose:

• Panevėžio apygardos teisme;
• Šiaulių apygardos teisme;
• Vilniaus miesto apylinkės teisme;
• Kauno apylinkės teisme;
• Šiaulių apylinkės teisme;
• Panevėžio apylinkės teisme
• Siekiant dar labiau užtikrinti visų teismo procese dalyvaujančių vaikų emocinį saugumą, teismuose didelis dėmesys skiriamas teismų psichologų komandos stiprinimui. Sustiprintas teismo psichologų korpusas užtikrina savalaikį apklausų atlikimą ir sudarė palankias sąlygas gerinti teismo psichologų atliekamų apklausų kokybę, daugiau laiko skirti procese dalyvaujančio nepilnamečio asmens paruošimui apklausai, paties psichologo pasirengimui apklausai, taip užtikrinant ne tik sėkmingesnius apklausų rezultatus, bet, svarbiausia, maksimaliai eliminuojant veiksnius, galinčius turėti neigiamą psichologinį poveikį vaikui.

Modernus teismas

7. Teismų infrastruktūros gerinimas: pritaikymas teismo klientų poreikiams

Kodėl svarbu?

Tinkama teismų infrastruktūra leidžia užtikrinti efektyvų ir kokybišką teismo funkcijų vykdymą bei teismo paslaugų teikimą proceso dalyviams ir visuomenės atstovams. Tam, kad kiekvienas teismo lankytojas ir darbuotojas teismo patalpose jaustųsi saugiai ir komfortabiliai reikalinga užtikrintas viešųjų ir privačių zonų atskyrimą, kad nekontroliuojami asmenys neturėtų galimybės patekti į teisėjų ar teisėjų padėjėjų kabinetus, atliepti teismo lankytojų poreikius, užtikrinti saugumą.

Kas bus daroma?

• Modernizuoti 3 šalies teismai – teismų viešosios erdvės pritaikytos prie teismo lankytojų poreikių

Kas iš to?

• Atnaujintos teismų viešosios erdvės. Įgyvendinant veiklą planuojama atnaujinti teismų viešąsias erdves: teismo posėdžių sales, liudytojų laukiamuosius, teismo savanorių kambarius, žurnalistams skirtus kambarius, įrengti srautų valdymo sistemą, pritaikyti patalpas žmonėms su negalia, siekiant užtikrinti viešųjų ir privačių zonų atskyrimą, atliepti teismo lankytojų poreikius, užtikrinti saugumą teismuose ir korupcijos prevenciją, užtikrinant, kad nekontroliuojami asmenys neturėtų galimybės patekti į teisėjų ar teisėjų padėjėjų kabinetus.
• Įrengta srautų valdymo sistema
• Patalpos pritaikytos žmonėms su negalia
• Užtikrintas didesnis saugumas
• Užtikrinta korupcijos prevencija

Saugus teismas

8. Saugumo stiprinimas teismuose

Kodėl svarbu?

Lietuvos teismuose kasmet fiksuojami saugumo pažeidimai ir kitos kritinės situacijos, neretai kyla įvairūs incidentai. Tam, kad teismo darbuotojai, teismo teritorijoje ir teismo pastate esantys asmenys būtų apsaugoti nuo potencialių grėsmių reikalinga stiprinti esamas ir diegti naujas saugumo priemones. 2014–2017 m. pasinaudojus Norvegijos finansinio mechanizmo parama Lietuvos teismuose  jau buvo padaryti šie pokyčiai:

• 40-yje šalies teismų posėdžių salių įrengti saugesni, smūgiams atsparūs aliuminio ir stiklo konstrukcijos atitvarai teisiamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems;
• posėdžių salės aprūpintos 760 pavojaus pranešimo mygtukų;
• teismų patalpose įrengta 145 vaizdo stebėjimo kameros, 290 įeigos kontrolės sistemų;
• 18 šalies teismų įsigijo rankinius metalo detekcijos ieškiklius;
• 3-uose teismuose įrengtos pertvaros teismų viešųjų ir privačiųjų erdvių atskyrimui;
• Parengtas „Saugumo vadovas” teismuose.

Kas bus daroma?

2020–2024 m. bus įdiegtos techninės saugumo priemonės 22 teismuose. Tuo siekiama aprūpinti teismus techninėmis saugumo priemonėmis /  technologiniais sprendimais, siekiant didinti teismų saugumo lygį teismuose. Atsižvelgiant į 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT13 „Efektyvumas, kokybės ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ finansuoto projekto „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą“ lėšomis parengtą galimybių studiją ir rekomendacijas apie saugumo principų įgyvendinimą Lietuvos teismuose, bus atliekama saugumo priemonių diegimo plėtra ir diegiamos techninės saugumo priemonės teismuose, siekiant didinti saugumo lygį teismuose. Numatoma diegti praėjimo kontroles, vaizdo stebėjimo kameras, pertvaras, atskiriančias teismo viešąsias erdves nuo privačių erdvių.

Kas iš to?

• Užtikrintas didesnis saugumas teismuose;
• Įdiegti nauji technologiniai sprendimai.